Stop širdies ir kraujagyslių ligoms!

2018-07-01

Tiek Lietuvoje, tiek Europoje širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) vis dar yra pagrindinė mirčių priežastis. Deja, bet šioje srityje esame čempionai. Ką daryti norint apsaugoti savo širdį ir kraujotakos sistemą?

Plinta it epidemija

30–50 % lietuvių turi padidėjusį kraujospūdį. Tai vienas didžiausių rizikos veiksnių, skatinančių ŠKL. Nuo pastarųjų miršta kas antras šalies gy­ventojas. ŠKL kasmet pasiglemžia apie 23 000 tautiečių, ir situacija tik blogėja. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, per metus mūsų planetoje dėl ŠKL miršta apie 17 mln. žmonių. Jeigu tendencijos nesikeis, iki 2030 m. šis skaičius pasieks 23 mln. Europos Sąjungoje (ES) širdies ir kraujotakos sutrikimai lemia 36 % mirčių, o Lietu­voje – per 56 %. Esame Europos čempionai srityje, kurioje nesinori pirmauti.

Kada sunerimti?

ŠKL labai klastingos. Dauguma pacientų pradi­nėse ligos stadijose nejaučia jokių simptomų arba jie painiojami su kitais negalavimais. Kreiptis į gydytoją patartina, kai kamuoja žemiau išvardyti simptomai.

  • Skausmas širdies plote, už krūtinkaulio ar tarpu­mentėje, kuris paūmėja fizinio krūvio metu. Jis gali plisti į rankas, skrandžio sritį, apatinį žandikaulį.
  • Diskomfortas krūtinės srityje. Jį lydi pykinimas, silpnumas, galvos svaigimas, nerimas, šalto prakai­to pylimas.
  • Dusulys, ypač fizinio krūvio metu.
  • Sutrikęs kraujospūdis.
  • Širdies ritmo sutrikimai.
  • Dažnas kojų tinimas.

Sulaukus 40-ies visiems kasmet rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti širdį, o sulaukus 30-ies – cholesterolio kiekį kraujyje. Tai ypač svarbu, jeigu tarp artimų giminaičių yra sirgusių ŠKL arba jei yra bent vienas rizikos veiksnys (rūkoma, tokia ge­netika, turima antsvorio, padidėjęs kraujospūdis), skatinantis šiuos susirgimus.

Kaip sumažinti riziką?

PSO duomenimis, 80 % ŠKL pavyktų išvengti, jeigu būtų paisoma sveikos gyvensenos įpročių ir reguliariai profilaktiškai tikrinama sveikata. Norint sumažinti riziką susirgti ŠKL, patartina paisyti žemiau išvardytų rekomendacijų.

Būti fiziškai aktyviems. Fizinis krūvis stiprina širdį ir kraujagysles, mažina mažo tankio lipopro­teinų (MTL), cholesterolio (dar vadinamo bloguo­ju) ir trigliceridų kiekį kraujyje, insulino rezisten­ciją, saugo nuo metabolinių sutrikimų, cukrinio diabeto, padeda palaikyti normalų kraujospūdį. Fiziškai aktyvūs žmonės dvigubai rečiau serga ŠKL. Teigiamam poveikiui pasiekti reikėtų kasdien fiziniam aktyvumui skirti bent 30 minučių. Deja, daugiau nei 70 % žmonių juda per mažai.
Sveikai maitintis. Širdis bus dėkinga valgant įvairų, subalansuotą ir kuo natūralesnį maistą. De­rėtų riboti gyvūninius riebalus, nepiktnaudžiauti cukrumi, druska ir riebiais produktais. Riebalai turėtų sudaryti ne daugiau nei 35 % paros maisto energinės vertės. Labai svarbu vengti pusgaminių, nes juose gausu sveikatai žalingų cheminių priedų. Jeigu turima antsvorio, būtina sekti suvartojamų kalorijų normą, mat papildomi kilogramai ypač kenkia širdies ir kraujotakos sistemai. Ypač pavo­jinga didelė riebalų sankaupa pilvo srityje. Labai svarbu su maistu gauti užtektinai maistinių me­džiagų. Širdžiai ypač svarbūs magnis ir kalis. JAV atlikti tyrimai rodo, kad net iki 80 % sergančių ŠKL organizme šių mikroelementų stinga. Nuolatinis jų trūkumas didina infarkto, insulto, trombozių riziką. Kasdien su maistu reikėtų gauti apie 2,5 g kalio ir 300 mg magnio. Jeigu to natūraliai mai­tinantis pasiekti nepavyksta, rekomenduojama vartoti maisto papildų.
Atsisakyti žalingų įpročių. Tabako dūmuose yra apie 4000 cheminių junginių. Dalis jų, ypač nikoti­nas, skatina širdį greičiau plakti (10–20 papildomų dūžių per minutę), spazmuoti kraujagysles, didina kraujospūdį, blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, skatina kraujo krešėjimą, kartu ir trombų susida­rymą. Per dieną surūkant 20 ar daugiau cigarečių moterims infarkto rizika išauga 6, vyrams – 3 kar­tus. Didėja ir insulto, aterosklerozės bei jos kompli­kacijų, aortos aneurizmos ir kitų pavojingų būklių rizika. Alkoholis veikia ne ką geriau. Nesaikingas jo vartojimas silpnina širdies raumenį, didina krau­jospūdį ir trigliceridų kiekį kraujyje.
Vengti streso. Įrodyta, kad ilgalaikis stresas – vienas svarbiausių ŠKL veiksnių. Todėl labai svar­bu rasti būdų atsipalaiduoti, kasdien skirti laiko pomėgiams, išsikalbėti, o esant poreikiui kreiptis į psichologą.
Mažinti kraujospūdį. Tyrimai rodo, kad vos 10 mm Hg nuo rekomenduojamos normos pa­didėjęs kraujospūdis apie 30 % didina ŠKL riziką. Pakilęs kraujospūdis sunkina širdies darbą ir suke­lia kraujagyslių aterosklerozę. Todėl labai svarbu tinkamai vartoti gydytojo skirtus vaistus ir paisyti sveikos gyvensenos.
Gydyti dislipidemiją. Tai padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje. Padidėjęs blogųjų riebalų kiekis kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, mažina jų spindį ir didina trombų formavimosi riziką. Dėl to sutrinka įvairių organų kraujotaka, širdies ritmas, didėja infarkto ir insulto rizika. Sergant dislipidemija būtina paisyti gydytojo nurodytų dietos rekomendacijų ir vartoti skirtus vaistus.
Natūrali pagalba. Įrodyta, kad kai kurie augalai stiprina širdį, kraujotaką ir padeda užkirsti kelią ŠKL. Viena didžiausių gamtos dovanų – gudobelė. Įrodyta, kad gudobelių preparatai gerina kraujota­ką, širdies aprūpinimą deguonimi bei maistinėmis medžiagomis, stiprina širdies raumenį, normali­zuoja kraujospūdį ir mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje. Gudobelės veikia raminamai, todėl mažina neigiamą streso poveikį. Jos gelbsti net jau sergant ŠKL.


Klinikos “Elite Medicale” kardiologės med. dr. doc. Audronės Statkevičienės komentaras:

Išeminė širdies liga (IŠL) – pagrindinė mirštamumo priežastis tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ja susergama, kai sumažėja kraujo tiekimas širdžiai. Dažniausiai IŠL užklumpa vyrus nuo 45 m., mo­teris – 50 metų. Svarbiausias veiksnys jos vystymui­si – aterosklerozė. Tai lėtinė arterijų sienelių liga, kai formuojasi aterosklerozinės plokštelės. Iš pradžių rizikos veiksnių pažeistame vidiniame kraujagys­lės sluoksnyje aptinkamos ateromos, vėliau jos di­dėja, kol visiškai uždaro kraujagyslės spindį. Kai kraujagysle kraujas toliau pratekėti negali, žemiau esanti organizmo vieta netenka mitybos ir žūsta. Grėsmingiausia – vainikinių kraujagyslių pažaida, kai staiga trombu užkemšama vainikinė (širdies) kraujagyslė, sustoja elektrinė širdies, jos raumens ir vožtuvų veikla. Šie reiškiniai dažniausia turi savo priešistorę, kuriai patys galime daryti įtaką. Visi žino, kad visus veikiančius mechanizmus kart­kartėmis reikia tikrinti profilaktiškai, bet kažkodėl savo pačių „techninę apžiūrą“ nuolat atideda. Nuo 2006 m. Lietuvoje vykdoma profilaktinė kardiolo­ginė programa, skirta 40–55 m. vyrams ir 50–65 m. moterims. Šeimos gydytojas atlieka pradinius ty­rimus, įvertina riziką susirgti ŠKL. Esant reikalui pacientas nukreipiamas pas tolesnius specialistus dėl išsamesnio tyrimo ir konsultavimo.

ĮDOMU:

  1. Vieno Lietuvos vaistinių tinklo duo­menimis, apie 90 % visų nuperkamų re­ceptinių medikamentų skirti širdies ir kraujotakos ligoms gydyti.
  2. Rugsėjo 29-ąją kasmet minima pasauli­nė širdies diena.
  3. Lietuvoje beveik 30 % invalidumo ir 20 % visų apsilankymo pas gydytoją prie­žasčių lemia širdies bei kraujagyslių ligos.
  4. 92 % žmonių stiprų širdies skausmą sie­ja su infarktu, bet tik 27 % geba atpažinti daugiau šios ligos simptomų ir laiku iš­kviečia greitąją medicinos pagalbą.
     

Žurnalo "Prie kavos" straipsnis

 

Kardiologijos paslaugos teikiamos:

Vilniuje (InMedica Santariškės): Tel.: 8 655 38997, 8 527 77 778  Adresas: P. Baublio g. 2

Kaune (Elite Medicale): Tel.: +370 377 33978 , +370 614 81071  Adresas: Savanorių pr. 169

Panevėžyje: Тel.: +370 616 47744  Adresas: Jakšto g. 6A

Partneriai