Skausmas krūtinėje – ar man vystosi miokardo infarktas?

2019-02-26

Teksto autorė - ELITE MEDICALE klinikos kardiologė med.dr.doc. Audronė Statkevičienė

Beveik kiekvienoje šeimoje, esant vienam ar dviem kompiuteriams, internetui, mobiliesiems telefonams, gyvenimas darosi nebeįprastas be jų skelbiamų tiesų, ligų simptomų, diagnozės nusistatymo sau, o neretai ir gydymosi ar net gydytojo įtikinėjimo apie pacientui esamą ligą. Dirbant gydytoju konsultantu su tuo susidurti tenka nuolat, nes internete prisiskaitę informacijos apie krūtinės anginą pacientai išsigąsta ir kreipiasi į specialistą.

Krūtinės ląstoje ir žemiau jos yra kelios organų sistemos: širdies ir kraujagyslių, atramos – judėjimo, kvėpavimo, virškinimo, nervų ir kitos. Į šeimos gydytoją dėl nusiskundimų širdimi kreipiasi maždaug 20 proc. pacientų, 69 proc. dėl galimos širdies patologijos kviečiasi greitąją medicinos pagalbą, 31 proc. iš jų patys atvyksta į priėmimo – skubios pagalbos skyrių.

Nepykite, jei šeimos ar greitosios pagalbos gydytojas jus smulkiai klausinėja apie skausmo pobūdį, intensyvumą, vietą, trukmę, skausmo plitimą, jį provokuojančius veiksnius, buvusį fizinį krūvį ar emocinį susijaudinimą, reakciją į nitrogliceriną, jei pastarąjį jau vartojate, lydinčius simptomus, jūsų tėvų ar senelių ligas. Visa tai yra reikalinga tam, kad gydytojas galėtų įvertinti, ar skausmas yra surištas su širdies patologija (krūtinės angina, miokardo infarktu), ar tai daugiau paviršinis skausmas, kurį sąlygoja krūtinės raumenys ar skeleto patologija. Skaudėti gali ir dėl širdies raumens arba širdiplėvės uždegimo, dėl simptomų taip pat gali būti „kalta“ aorta, tarpuplautis, kvėpavimo sistema.

Tipinei krūtinės anginai būdinga:

•       Spaudžiančio, slegiančio, griaužiančio, deginančio pobūdžio skausmas už krūtinkaulio;

•       Skausmas plinta į kairiąją krūtinės ląstos pusę, kaklą, kairiąją ranką, apatinį žandikaulį, duobutę, nugarą;

•       Skausmą provokuoja fizinis krūvis (ypač po valgio), šaltas oras, vėjas;

•       Lydi nerimas, prakaito pylimas, gali būti vėmimas, svaigulys, juntamas širdies plakimas;

•       Skausmas trunka 2-10 min., praeina nuo nitroglicerino ar tiesiog ramybėje.

Jeigu krūtinės anginos pasireiškimas visada būtų tipinis, sau diagnozę galėtumėme nusistatyti iš minėto aprašo. Tačiau yra ir krūtinės anginos ekvivalentai:

•       Dusulys;

•       Diskomfortas krūtinėje, kuris įprastai yra tik plitimo vietose (kairiojo žasto, dilbio, apatinio žandikaulio, dantų, kaklo, pečių);

•       Galvos svaigimas, prakaitavimas;

•       Pilvo pūtimas, raugėjimas, „nevirškinimas“.

Derėtų paminėti, kad ramybės elektrokardiograma krūtinės anginos atveju gali būti normali.

Pasitaiko ir netipinis skausmas. Teko gydyti pacientą, kuriam po fizinio krūvio atsirasdavo stiprus kairiosios rankos mažojo pirštelio skausmas, dalis pacientų atsiunčiami iš odontologinių klinikų, į kurias buvo kreiptasi dėl apatinio žandikaulio skausmų, ypač surištų su fiziniu krūviu, pasitaiko atvejų, kai kreipiamasi dėl trumpalaikio iki 15 sek. trunkančio daugkartinio skausmo ir pan.

Ypatingai sunku atskirti simptomus, kurie dažnai lydi stemplės sukeltas ligas. Tačiau tada skausmą daugiau provokuoja rijimas, kūno padėties pakeitimas, skausmą mažina rūgštingumą mažinantys preparatai, dažnai skauda nakties metu, ramybėje, skausmas neplinta, užsitęsti gali net keletą valandų.

Didėjant gyvenimo tempui, stresinėms situacijoms, kuomet norisi viską turėti materialiai čia ir dabar, gali pasireikšti ir panikos atakos (smarkios baimės ar nemalonios savijautos atakos), kai staiga atsiranda ir per 10 min. pasiekia maksimumą šie simptomai:

Kardiopulmoniniai:

•       krūtinės skausmas ar diskomfortas;

•       dusinimo ar oro trūkumo pojūtis;

•       širdies plakimas, padidėjęs pulsas;

Neurologiniai simptomai:

•       drebulys, purtymas;

•       parestezijos;

•       svaigulys, nestabilumo, apsvaigimo, alpimo jausmas.

Psichiatriniai simptomai:

•       derealizacija ir depersonalizacija;

•       baimė prarasti kontrolę ar išprotėti;

•       mirties baimė.

Autonominiai simptomai:

•       prakaitavimas;

•       šiurpulys ar karščio antplūdis.

Gastrointestinaliniai simptomai:

•       springimo jausmas;

•       pykinimas ar pilvo diskomfortas.

Taigi mūsų krūtinėje vietos daug, organų talpinasi daug ir įvairių, todėl tik gydytojas gali spręsti apie Jūsų nusiskundimus ir siųsti tolimesniam ištyrimui.

Nepamirškite – šeimos gydytojas ne veltui mokosi medicinos dešimtmetį ir nuolat tobulina savo žinias, todėl Jūsų paties ar kompiuterio diagnostika nieko verta.

Taigi sulaukus 30 m. amžiaus, pats laikas atvykti pas šeimos gydytoją, o pastarasis spręs, kokius organus reikia patikrinti.

Verta atsiminti, kad atsiradę intensyvūs simptomai yra sunkių komplikacijų rizikos rodiklis!

Krūtinės skausmo/diskomforto pojūtis, jo plitimas, lydintys simptomai (pykinimas, prakaitavimas ir šalta blyški oda) yra vertinami kaip galimos sunkios būklės simptomai. Tokius simptomus jaučiantis ligonis su nestabilia būkle (šokas, hipertenzija) arba kuriam nustatyta aritmija, ryškiai retas ar dažnas pulsas, turi būti nedelsiant apžiūrėtas nepriklausomai nuo šios būklės priežasties greitosios pagalbos personalo.

Nuolatinė sveikatos būklės „techninė apžiūra“ vieną kartą metuose - geros sveikatos garantas. Neatidėliokime to laisvai dienai ir atvykite išsitirti profilaktiškai!

Partneriai