Širdis ir kasa – kas bendra tarp tokių skirtingų organų?

2019-02-13

Teksto autorė - ELITE MEDICALE klinikos kardiologė med.dr.doc. Audronė Statkevičienė

Mes visi įpratę širdžiai priskirti jausminius komponentus: meilę, džiaugsmą, ilgesį. Jaunystėje negalime susitaikyti su mintimi, kad širdį reikia saugoti, tausoti, kad kuo daugiau gyvybės ji įpūstų į visus mūsų organizmo organus, ilgintų gyvenimo trukmę, nežiūrint, koks kartais tas gyvenimas senatvėje sunkus. Mes trokštame orios senatvės, kada „užauginti ir pastatyti ant kojų vaikai“, krykštauja anūkai.
Kaip saugoti širdį – apie tai kalbame nuolat. Kardiologija, kaip atskira vidaus organų ligų šaka atsiskyrė apie 1950 m. Kaip pabrėžė prof. E. Braunwald'as, per pirmąjį penkiasdešimtmetį vystėsi nauji instrumentai kardiologinei patologijai įvertinti - echokardiografija (tiek dvimatė, tiek trimatė), radioimuniniai kraujotakos tyrimai, magnetinis rezonansas. Dabar kasdienis kardiologo darbas neįsivaizduojamas be ilgalaikio elektrokardiografinio stebėjimo, elektrostimuliatorių, defibriliatorių-kardioverterių, be natyvinių biologinių vožtuvų, įvedamų netgi netiesioginės operacijos būdu, o per kraujagysles, širdies operacijų imtinai iki širdies persodinimo.
Kaip saugoti širdį – apie tai kalbame nuolat: mušame visais varpais – didinti fizinį aktyvumą, žinoti ir mažinti cholesterolio kiekį kraujyje, vengti druskos, antsvorio, reguliuojant arterinį kraujo spaudimą, nerūkyti, nesinervinti be reikalo, bet kartais mityboje pamirštame vieną svarbų rizikos faktorių – cukrinio diabeto vystymosi galimybę, kuris plinta pasaulyje kaip epidemija. 
Yra žinoma, kad du trečdaliai ligonių, besigydančių kardiologijos skyriuose, kenčia dėl atsparumo insulinui. Tokiu atveju ląstelės negali pasisavinti cukraus, nors kasa, mūsų virškinimui talkinantis organas, gamina pakankamai insulino ar netgi per daug. Jei nustatytas diabetas, tai nereiškia, kad kaltas cukrus, nes tai medžiagų apykaitos sutrikimas. Cukrinis diabetas yra lėtinė sunki ir brangiai kainuojanti liga, sukelianti daug komplikacijų, pažeidžianti mūsų kraujo indus – arterijas ir nesvarbu, kur jos būtų, širdyje, smegenyse, inkstuose ar kojose. Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje reiškia, kad ilgainiui diabetas nepalieka nė vieno sveiko organo. Lietuvoje diabetu serga daugiau 100 000 gtventojų ir apie 80 proc. sergančiųjų cukriniu diabetu numiršta nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Ką tai reiškia? Tai rodo, kad gliukozė kelia mirtiną pavojų, nes nuo miokardo infarkto, laiku nesikreipus, mirštama.
Galime kelti klausimą, ar skiriasi sergančiųjų diabetu kraujotaka nuo sveikų žmonių. Cukrinis diabetas dislipidemiją daro agresyvesne, labiau skatina aterosklerozės vystymąsi, pakinta kraujo sudėtis, iškyla krešulių atsiradimo pavojus, taigi, atsakymas vienas – sergant cukriniu diabetu greičiau vystosi miokardo infarktas, insultas, o ir viskas tarpusavyje susiję – nejudrumas, nutukimas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, cholesterolio kiekis kraujyje.
Kita ypač svarbi ypatybė, būdinga cukriniu diabetu sergantiems žmonėms – smulkiųjų nervinių galūnėlių pažeidimas širdies raumenyje. Vykstant vainikinės širdies kraujagyslės kišimosi trombu procesui, apie šį reiškinį ima signalizuoti širdyje esančios nervinės galūnėlės – atsiranda spaudimo jausmas už krūtinkaulio, mirties baimė, prakaito pylimas - tai pagalbos šauksmas padėti širdžiai, kviestis į pagalbą medikus. Tuo tarpu sergant cukriniu diabetu, šios nervinės galūnėlės tyli, neįjungia skausminio jutimo, kitų nusiskundimų ir ligonis kreipiasi į mediką jau pravaikščiojęs ūminę miokardo infarkto fazę, kurios metu ir suteikiama didžiausia širdies raumeniui pagalba – atveriama besikemšanti kraujagyslė.
Įpraskime žiūrėti į pacientą ne pagal pagrindinę jo ligos apraišką, o į bendrą iš įvairių organų sudėtą mechanizmą, kada ir vienas pakitęs sraigtelis įtakoja mūsų organizmo darbą.
Taigi, nuo 30 m. amžiaus net ir nesant nusiskundimų privalome, ypač vyrai, atlikti savo organizmo „techninę apžiūrą“ apsilankant pas šeimos gydytoją.
Nepamirškime, kuo sirgo Jūsų tėvai, informuoti gydytoją apie savo darbe esančią stresinę situaciją, profesiją, susijusią su vibracija, chemine aplinka darbe, smulkių dalelyčių buvimu darbo vietoje (tekstilės, medienos pramonė) ir kt.
Šeimos gydytojas atliks bendrą kraujo tyrimą, kasos ir inkstų funkciją įvertinančius tyrimus, ramybės elektrokardiogramą, matys Jūsų kūno svorį, kūno masės indeksą, plaučių rentgenogramą ir spręs, ar tikslinga Jus siųsti pas kardiologą pagilintam širdies ir kraujagyslių būklės ištyrimui.
Svarbu tai, kad Jūs atsakingi ne tik už save, bet kartu ir už savo šeimą, artimuosius, pilietinę visuomenę.


Nėra vertingesnio turto už sveikatą. Nesirkime kuo ilgiau, pasitikrinkime.

Partneriai