Kardiologija – sparčiai besivystanti medicinos sritis

2018-06-29

Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje – daugiau kaip pusės mirčių priežastis. Daugelio jų, laikantis gydytojų patarimų, būtų galima išvengti. Todėl kalbėti apie širdies ligų profilaktiką privalu. Kardiologijos klinikos „Elite Medicale“ vedėja prof. Marija Rūta Babarskienė dalijasi ilgamečio darbo kardiologijoje patirtimi bei rekomendacijomis.

Prisiminkite savo profesinę pradžią. Kuo patraukė kardiologija?

Būti gydytoja tikriausiai svajojau dar mo­kykloje. Tėvai daug metų dirbo pedagogais. Jų gyvenimo kredo – „jei nori būti laimin­gas, laimę siųsk kitam, o po to ji paslaptin­gai grįžta tau pačiam.“ Galbūt todėl ir pa­ti siekiau profesijos, kuri suteiktų galimybę padėti kitiems. Studijuodama tuomečiame Kauno medicinos institute kardiologiją pasi­rinkau ne iš karto. Iš pradžių mane domino pediatrija. Bet susvyravau šeštame kurse, kai mūsų grupei kardiologijos mokslus pradėjo dėstyti šviesios atminties profesorius Juozas Blužas. Jo entuziazmas, meilė darbui, nau­jovių paieška gydant sunkiausias kardiolo­gines ligas mane sudomino. Juokauju, kad išdaviau jaunystės svajonę ir tapau kardiolo­ge. Iš tiesų šio žingsnio nesigailiu, didžiuo­juosi savo darbu, savo pasirinkimu ir esu lai­minga, nes žaviuosi kardiologija – labai dina­miška ir efektyvia medicinos mokslo sritimi.

Kas pasikeitė jūsų srityje nuo tada, kai pradėjote dirbti?

Kardiologija – labai sparčiai besivystanti me­dicinos sritis. Kiekvienais metais joje atsiran­da daug naujovių: nauji vaistai ir išplėstiniai tyrimo metodai, medikamentinio, interven­cinio, chirurginio gydymo naujienos.

Sergamumo širdies ir kraujagyslių ligo­mis bei mirštamumo nuo jų mastas mil­žiniškas. Kodėl šios ligos tokios dažnos, ypač Lietuvoje?

Pagal sergamumo ir mirštamumo nuo šir­dies ir kraujagyslių ligų rodiklius Lietuva priklauso didelės rizikos zonai. Sergančių širdies ir kraujagyslių ligomis amžius jaunė­ja, nuo jų miršta kas antras žmogus (56 %). Dažniausiai tai darbingo amžiaus asmenys, kuriuos mirtis kartais ištinka netikėtai, daug susirgusių lieka nedarbingi. Taigi širdies ir kraujagyslių ligos vis dažnesnės ne tik tarp vyresnių, bet ir tarp jaunų žmonių.

Šių ligų galima išvengti arba sumažin­ti jų paplitimą?

„Kiekvienas naujajame tūkstantmetyje gi­męs vaikas turi teisę bei galimybę išvengti šir­dies ir kraujagyslių ligų iki 65 m. “ – sakoma priimtoje Europos širdies sveikatos chartijo­je, kurią pasirašė ir Lietuva. Širdies ir krau­jagyslių ligas lemia daugiau nei 200 rizikos veiksnių. Amžius, lytis ir paveldimumas – veiksniai, kurių negalima pakeisti. Svarbiau­si modifikuojami išeminės širdies ligos rizi­kos veiksniai, kuriuos galima ir privalu keisti:

• padidėjęs arterinis kraujo spaudimas,

• kraujo riebalų perteklius (dislipidemija),

• rūkymas,

• nejudrumas,

• cukrinis diabetas,

• nutukimas, ypač pilvinis, metabolinis sindromas.

Būtina išsiaiškinti visus rizikos veiksnius, nes širdies ir kraujagyslių ligų kilmė daugia­lypė. Kuo daugiau rizikos veiksnių, tuo di­desnė tikimybė susirgti. Todėl svarbu, kad piliečiai aktyviai naudotųsi nemokamomis prevencinėmis programomis. Visi turėtų ži­noti, kad Lietuvoje nuo 2006 m. vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė prog­rama: 40–55 m. vyrai ir 50–65 m. moterys kartą per metus nemokamai gali išsitirti ir išsiaiškinti, kokiai širdies ir kraujagyslių li­gų rizikos grupei priklauso. Jei šeimos gydy­tojas nustato, kad pacientas priklauso dide­lės rizikos grupei, jis siunčiamas konsultuo­tis pas kardiologą, kur atliekamas išsamus tyrimas, esant reikalui sudaromas adekva­tus profilaktikos planas ir rekomenduoja­mas individualus gydymas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti laiku pradėjus taikyti prevencines priemones. T. y. koreguojant padidėjusį arterinį krau­jo spaudimą, lipidų apykaitos sutrikimus, metus rūkyti, keičiant mitybos ir gyven­senos įpročius. Tai gali gerinti asmens gy­venimo kokybę ir ilginti jo trukmę. Be to, prevencija – mažiau lėšų reikalaujantis procesas nei pats gydymas. Todėl visuo­menės sveikatos stiprinimas ne tik nau­dingas gerinant žmonių sveikatą, bet ir mažina išlaidas.

Kokios pagrindinės širdies ligų priežastys – genai, netinkamas gyvenimo būdas ar kenksmingi aplinkos veiksniai?

Pagal PSO pateiktą informaciją, mūsų svei­katai įtaką daro keturi veiksniai. T. y. geneti­ka (20 %), aplinkos poveikis (20 %), sveika­tos apsauga (10 %), o didžiausią įtaką – gy­vensena (50 %). Taigi sveikata itin priklauso nuo mūsų pačių.

Kaip rekomenduojate keisti gyvenseną siekiant išvengti šių ligų?

Pirmiausia koreguoti mitybą. Rečiau ir ma­žiau vartoti riebaus pieno ir jo gaminių, rie­bios kiaulienos ir jautienos, palmių ir koko­sų aliejaus, kakavos, angliavandenių (cuk­raus, riebių ir saldžių konditerinių kepinių), druskos. Daugiau vartoti daržovių, vaisių, skaidulinių medžiagų turinčių produktų.

Sveiko europiečio kodas

0 – nerūkyti

3 – tiek kilometrų greitu žingsniu nueiti kas­dien ar 30 min. užsiimti vidutiniškai inten­syvia fizine veikla

5 – tiek porcijų daržovių ir vaisių valgyti kasdien (400–500 g)

140 – sistolinis kraujo spaudimas ne dides­nis nei 140 mm Hg

5 – bendrojo cholesterolio koncentracija ne didesnė kaip 5 mmol/l

3 – mažo tankio blogojo cholesterolio kon­centracija kraujyje ne didesnė kaip 3 mmol/l

0 – nėra antsvorio ir cukrinio diabeto

Kokie asmenys turėtų itin rūpintis šir­dies sveikata?

Prevencija taikytina turintiems didelę šir­dies ir kraujagyslių ligų riziką. Tai asmenys, kuriems nustatyti daugybiniai rizikos veiks­niai, sergantys II tipo cukriniu diabetu arba I tipo cukriniu diabetu su mikroalbuminu­rija, inkstų pažeidimo požymiais, varginami metabolinio sindromo. Taip pat tie, kuriems itin padidėjęs vieno rizikos veiksnio žymuo:

• bendrasis cholesterolis daugiau nei 8 mmol/l,

• MTL cholesterolis daugiau nei 6 mmol/l,

• arterinis kraujo spaudimas ne didesnis kaip 180/110 mm Hg.

Teko girdėti apie sudaužytos širdies sind-romą. Ar tikrai iš didelio sielvarto gali plyšti širdis?

Sudaužytos širdies sindromas – tai emo­cinio ar fizinio streso sukeltas grįžtamasis kairiojo skilvelio išsiplėtimas, širdies rau­mens liga, komplikuota širdies funkcijos su­trikimu – streso kardiomiopatija. Pastaro­ji dar vadinamas Takotsubo kardiomiopa­tija. Dažniausiai serga moterys. Šį sindromą lemia staigus adrenalino ar kitų streso hor­monų koncentracijos padidėjimas kraujyje, sukeliantis smulkiųjų kraujagyslių funkci­jos sutrikimą. Priežastys – dvasinis skaus­mas, sielvartas, didelis išgąstis, baimė, stre­sas, pyktis. Literatūroje aprašoma, kad šį sindromą gali sukelti ir nepaprastai dide­lis džiaugsmas, teigiamos emocijos. Ilgalai­kė prognozė paprastai gera, pakitimai pra­nyksta per 1–3 savaites.

Kokios medicinos mokslo vystymosi pers­pektyvos?

Medicinos mokslas vystosi labai sparčiai ir kompleksiškai. Kuriamos ir diegiamos naujos diagnostikos, medikamentinio, in­tervencinio gydymo metodikos. Vyksta bendradarbiavimas ir integracija su kitų sričių specialistais. Fundamentiniai tyri­mai padeda giliau suprasti ir valdyti ligos vystymąsi bei eigą. Nuolat kuriami, tiria­mi nauji vaistai, gydymo ir biotechnolo­gijos metodikos. Genetiniai tyrimai pade­da nustatyti ligos priežastį, valdyti ir keisti jos eigą, kurti naujas gydymo metodikas. Reikšmingi genų inžinerijos atradimai, ra­diacinė diagnostika, radiologiniai tyrimai ir gydymo procedūros, nauji intervencinio ir chirurginio gydymo metodai. Medici­nos robototechnika – kitas didelis žings­nis šiuolaikinės medicinos vystymosi kely­je. Naudojant robotizuotus įrenginius ga­lima atlikti sudėtingesnes operacijas, kai reikia juvelyrinio tikslumo, taip pat su­trumpinti pacientų buvimo ligoninėse lai­ką. Elektronikos ir skaičiavimo technikos specialistai padeda kuriant naujas diag-nostikos metodikas, gerinant paslaugų tei­kimą, apdorojant tyrimų rezultatus, opti­mizuojant sveikatos apsaugos įstaigų dar­bo organizavimą.

 ĮDOMU:

• PSO siekia iki 2020 m. Europoje bent 40 % suma­žinti jaunesnių nei 65 m. žmonių mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų.

• Ekspertų teigimu, net 80 % šių ligų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą, pirmiau­sia mitybą.

• Pagal statistiką, ilgalaikį stresą patiriantys asmenys nuo kraujagyslių ligų miršta 5–6 kar­tus dažniau.

• Daugiau nei 70 % suaugusiųjų juda per mažai.

• Rūkaliams širdies smūgio rizika 2 kartus di­desnė negu nerūkantiems.

• Atsikračius 10 % antsvorio tikimybė sirg­ti širdies ir kraujagyslių ligomis sumažėja 20 %.

Partneriai