KĄ SVARBU ŽINOTI APIE VIRŠKINIMO SUTRIKIMUS?

2019-04-05

Pilvo pūtimas, viduriavimas, užkietėję viduriai, skrandžio diegliai – daugumai puikiai pažįstamos problemos, galinčios ne juokais apkartinti gyvenimą. Ką svarbu žinoti apie virškinimo sutrikimus, kad pavyktų užkirsti jiems kelią ar lengviau nugalėti užklupus?
Trumpalaikiai negalavimai
Atpažinti trumpalaikius ūminius virškinimo sutrikimus lengva, su jais susidūrė kiekvienas. Visiems puikiai pažįstami skrandžio skausmas, viduriavimas ar vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas bei diegliai, padidėjęs rūgštingumas ir jo lydimas rėmuo, sunkumo jausmas pilve. Dažniausiai šiuos negalavimus sukelia netinkami mitybos įpročiai ir nekokybiškas maistas, stresas, tam tikrų vaistų vartojimas, infekciniai susirgimai. Tokiais atvejais virškinimo sutrikimai būna trumpalaikiai, trunka nuo poros valandų iki kelių parų. Dažnai pavyksta išsigydyti savarankiškai natūraliomis priemonėmis ir nereceptiniais
vaistais. Tačiau prieš tai būtina pasikonsultuoti su specialistu! Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau negu 2 paras, savijauta blogėja, sutrikimai dažnai kartojasi, būtina kreiptis į šeimos gydytoją, nes tai gali būti rimtų ligų padariniai.
Natūralios priemonės lengviems trumpalaikiams virškinimo sutrikimams malšinti:

  • Viduriuojant gerti kuo daugiau skysčių (3–4 l per parą). Jie ne tik atkuria organizmo pusiausvyrą, bet ir veiksmingai valo virškinimo sistemą. Ypač tinka mineralinis vanduo, mat padeda atkurti ir mikroelementų pusiausvyrą. Rekomenduojama valgyti tik lengvai virškinamą liesą maistą. Jeigu viduriuojama nestipriai, jo slopinti nepatartina, nes taip organizmas valosi. Jei viduriavimas labai vargina, derėtų gerti stiprios (2–3 šaukštelius žaliavos užplikyti 250 ml verdančio vandens) aviečių lapų, mėlynių, miškinių sidabražolių, pipirmėčių arba melisų arbatos – stabdo viduriavimą ir malšina spazmus.
  • Užkietėjus viduriams patartina gerti kuo daugiau skysčių, tik vengti saldžių ir kofeino turinčių gėrimų. Padeda skaidulų gausus maistas. Galima pasigaminti tokį skaidulinį žarnyno veiklą aktyvinantį kokteilį: 150 ml slyvų sulčių sumaišyti su 100 ml obuolių sulčių bei 2 šaukštais maltų kviečių sėlenų. Gerti 2 kartus per dieną po kelis gurkšnius. Taip pat rekomenduojama 3–4 sykius per dieną suvalgyti po keletą džiovintų slyvų.
  • Padidėjus skrandžio rūgštingumui rėmenį malšina toks žolelių gėrimas: sumaišyti po 20 g plačialapių gysločių lapų ir jonažolių žiedų bei 10 g vaistinių ramunėlių žiedų. Viską užpilti 250 ml verdančio vandens ir 15 min. palikti pritraukti. Nukošus gerti po 2 šaukštus 15–20 min. prieš valgį. Taip pat likus 1–2 val. iki valgio galima išgerti stiklinę šilto vandens su 1–2 šaukšteliais medaus. Varginant skrandžio skausmams patartina gerti ramunėlių, kiečių, imbiero arbatų. Jos ne tik malšina spazmus, bet ir gerina virškinimą. Gali padėti natūralus jogurtas, kefyras, pasukos, mat juose yra gerųjų bakterijų, atkuriančių žarnyno mikroflorą ir spartinančių virškinimą. Rekomenduojama vengti sunkaus maisto, vartoti daugiau skysčių. Spazmus malšina ir šiltas pilvo kompresas ar 20 min. pasilepinimas šiltoje vonioje.

Nuo pilvo pūtimo gali padėti lengvas masažas, atpalaiduosiantis raumenis ir leisiantis greičiau pasišalinti dujų sankaupai. Tinka ir lengvas fizinis aktyvumas: pasivaikščiojimai, jogos pratimai ir kt. Gelbsti pankolių sėklos – jas galima kramtyti arba užsiplikyti arbatos: 1–2 šaukštelius sėklų užpilti 200 ml verdančio vandens. Taip pat galima išgerti stiklinę šilto vandens su šlakeliu šviežiai spaustų citrinos sulčių. Jos stimuliuoja virškinimo fermentų išsiskyrimą, todėl padeda normalizuoti visus virškinimo trakte vykstančius procesus.
Dažniausios lėtinės ligos

Kas dešimtas žmogus serga lėtinėmis virškinimo trakto ligomis, bet tik dalis jų apie tai žino. Jeigu vargina dažni, nuolat pasikartojantys, intensyvūs ir ilgai trunkantys virškinimo sistemos sutrikimai, būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, mat tai gali būti susiję su rimtais susirgimais.Dažniausi jų yra šie:

  • Gastroezofaginio refliukso liga (GERL). Tai dėl skrandžio turinio atpylimo į stemplę atsirandantis simptomų kompleksas, su kuriuo susiduria 10–20 % pasaulio gyventojų. Tai – dažnas rėmuo, raugėjimas, atpylimas, rečiau vargina gerklės skausmas, dusulys, sausas kosulys, pykinimas. Ligai progresavus apsunksta rijimas, jis tampa skausmingas, gali kraujuoti stemplė, kristi svoris. Pagrindinė GERL priežastis – antirefliuksinio barjero sutrikimai. Juos lemia sumažėjęs stemplės apatinio rauko tonusas, anatominiai skrandžio pakitimai. Liga dažniau vargina nutukusius žmones. Gydoma keičiant gyvenimo būdą ir mitybos įpročius. Jeigu reikia, gydoma medikamentais, o sudėtingiausiais atvejais – operuojama. Negydant ne tik ūmėja simptomai, bet ir didėja stemplės vėžio rizika.
  • Dirgliosios žarnos sindromas (DŽS). Juo serga 10–15 % žmonijos. Ligos kilmė neaiški, tačiau įtariama, kad riziką didina reguliariai patiriamas stresas, netinkama mityba, paveldimumas. Moterys serga dažniau negu vyrai, greičiausia dėl hormonų sutrikimų. DŽS simptomų būna įvairių: pilvo pūtimas, skausmas, dažnas arba retas tuštinimasis, skausmingas tuštinamasis, nevisiško išsituštinimo jausmas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, apetito stoka. Taikomas kompleksinis gydymas, jo specifika priklauso nuo varginančių simptomų. Neišvengiamai tenka keisti gyvenimo būdą ir mitybą.
  • Gastritas. Tai skrandžio gleivinės uždegimas, dėl kurio jaučiamas skausmas viršutinėje pilvo dalyje, pykinimas ar net vėmimas, apetito stoka, pilnumo jausmas skrandyje, nemalonus skonis burnoje. Ligą gali sukelti netinkama mityba, besaikis alkoholio vartojimas, kai kurie vaistai, bakteriniai susirgimai (ypač Helicobacter pylori infekcija), traumos, išsibalansavusi medžiagų apykaita. Gydoma keičiant mitybą ir gyvenseną, skiriant tam tikrų vaistų. Nieko nedarant gali išsivystyti opaligė.
  • Opaligė. Gleivinės opų gali išsivystyti stemplėje, skrandyje arba dvylikapirštėje žarnoje. Opalige serga apie 10 % žmonijos. Pagrindinės priežastys: padidėjusi skrandžio rūgšties sekrecija, Helicobacter pylori infekcija, nesteroidinių medikamentų nuo uždegimo vartojimas, dažnas stresas, nesveika mityba. Esant stemplės opai jaučiamas skausmas ryjant, skrandžio – iškart pavalgius, o dvylikapirštės žarnos – praėjus 2 val. po valgio. Gali varginti rėmuo, pykinimas, vėmimas. Kartais lėtinė opaligė nesukelia jokių simptomų. Gydoma vaistais, esant komplikacijoms
    gali būti taikomas chirurginis gydymas. Ne mažiau reikšminga subalansuota mityba. Svarbu žinoti, kad pilvo skausmą, kaip ir kitus iš pirmo žvilgsnio su virškinimo sistema susijusius
    negalavimus, gali sukelti su ja nieko bendro neturinčios ligos: širdies veiklos sutrikimai, stuburo patologijos, ginekologiniai susirgimai, cukrinis diabetas, skydliaukės problemos ir kt. Todėl užsitęsus tam tikriems negalavimams būtina kreiptis į šeimos gydytoją tiksliai diagnozei nustatyti.

Kaip sumažinti riziką?
Norint sumažinti tikimybę sirgti tiek ūminiais, tiek lėtiniais virškinimo sistemos sutrikimais derėtų paisyti žemiau nurodytų rekomendacijų:
• Sveikai maitintis. Valgyti kuo natūralesnį, šviežesnį, geriausia – namuose ruoštą maistą. Vengti dirbtinių priedų, kepto, pernelyg aštraus, rūkyto, riebaus maisto. Valgyti dažniau, bet po nedaug – patartina 5 kartus per dieną.  Valgant neskubėti, gerai sukramtyti, neužsiimti jokia kita veikla.
• Gerti užtektinai skysčių. Rekomenduojama paros norma – 1,5–2 l. Labiausiai tinka vanduo ir žolelių arbatos. Nepiktnaudžiauti kofeino turinčiais, saldintais ir gazuotais gėrimais. Pakankamas skysčių kiekis saugo nuo dehidratacijos, užtikrina sklandžią virškinimo sistemos veiklą, padeda jai atsikratyti nereikalingų medžiagų ir patogeninių mikroorganizmų.
• Vengti streso. Streso hormonai trikdo normalią virškinimo sistemos veiklą, todėl gali atsirasti įvairių su tuo susijusių negalavimų: viduriavimas, pilvo pūtimas, skausmai ir kt. Svarbu išmokti tinkamai susidoroti su stresinėmis situacijomis, kasdien rasti laiko relaksacijai, maloniai veiklai.
• Reguliariai mankštintis. Įrodyta, kad reguliariai skiriantys dėmesio fizinei veiklai su virškinimo sistemos negalavimais susiduria apie 30 % rečiau. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja mankštintis bent 150 min. per savaitę. Geriausia derinti aerobiką ir jėgos pratimus.
• Atsikratyti žalingų įpročių. Tiek rūkymas, tiek nesaikingas alkoholio vartojimas didina įvairių virškinimo sutrikimų riziką. Metus šiuos žalingus įpročius virškinimas pagerėja daugiau nei 50–60 % atvejų.
• Paisyti higienos normų. Daugybę virškinimo sutrikimų sukelia įvairios virusinės ir bakterinės infekcijos. Jų išvengti padės reguliarus rankų, vaisių, daržovių plovimas ir tinkama burnos higiena.

"Elite Medicale" gastroenterologė, nefrologė Jūratė Venterienė:

Iš virškinimo sutrikimų labiausiai paplitęs dirgliosios žarnos sindromas. Jam būdingas viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, besikaitaliojantis su viduriavimu, pilvo skausmas. Amerikoje dėl šio sutrikimo pas gydytojus per metus apsilanko 2,4–3,5 mln. pacientų, o diagnostikai ir gydymui išleidžiama apie 21 mlrd. JAV dolerių (apie 18,5 mlrd. eurų). Dažniausiai DŽS vargina moteris. Apskritai juo skundžiasi kas dešimtas, o kai kuriose šalyse net kas ketvirtas suaugęs žmogus. Liga vis labiau plinta tarp 20–30 m. amžiaus asmenų. Prie to labai prisideda vis dažniau patiriamas stresas. DŽS itin blogina gyvenimo kokybę, riboja aktyvios veiklos galimybes. Apskritai norint užtikrinti sklandžią virškinimo sistemos veiklą svarbiausia – sveika mityba. Būtina valgyti kuo įvairesnį maistą, vartoti kuo daugiau daržovių ir vaisių, šiek tiek mažiau grūdinių produktų (rafinuotų apskritai vengti), dar mažiau baltymų ir pieno produktų. Rinktis sveikesnius riebalų šaltinius, vengti hidrintų riebalų, riboti sviesto vartojimą. Nors riebalai organizmui naudingi, juos vartoti reikėtų labai saikingai. Iš gyvūninių produktų rekomenduojama valgyti žuvį, paukštieną, riboti raudonos ir perdirbtos mėsos produktų, sūrio vartojimą. Taip pat svarbu valgyti kuo mažiau cukraus ir saldumynų, druskos, alkoholio. Būtina išlaikyti normalų kūno svorį. Nors sezoniškumas įtakos virškinimo sutrikimams neturi, tačiau kai kurios ligos gali paūmėti pavasarį ir rudenį. Viena jų – opaligė. Tiesa, paūmėjimo priežastis iki šiol nenustatyta. Šia liga sergančių asmenų būklę gali bloginti įvairios priežastys: pervargimas, stresas, infekcinės ligos, hormonų sutrikimai ir kt.

Partneriai